Investigation of the development of creativity in secondary school children: a four-year longitudinal study

Abstract

In this study, which is planned to observe the advancement of creativity in secondary school children in the sixth, seventh and eighth classes starting from the fifth class, the relational scanning model which is one of the describe approachs was used. This is as well lengthwise research. The population of the study contained of children attending the first grade of secondary schools in Yozgat (Turkey) city center in 2015–2016 academic year. The sample of the study contained of 154 children (78 girls, 76 boys) attending two fifth grade branches in three secondary schools selected from these secondary schools. In the sixth grade, the number of samples decreased to 147 (72 females, 75 males), 137 in the seventh grade (68 females, 69 males) and 132 (65 females, 67 males) in the eighth grade. The analyzes were performed on data collected from 132 children in the eighth grade. General Information Form and Torrance Tests of Creative Thinking (Figure Form A and Form B) were used as data collection tools. In the analysis of the data, descriptive statistics, frequency, analysis of variance for rehearced measurements and T-Test for unrelated measurements were performed. Hence of the study, it was seen that the creative thinking scores of the children in the fifth, sixth, seventh and eighth classes differed in all sub-dimension scores and total creativity scores. In the fluency sub-dimension, the scores obtained in the fifth grade and sixth, seventh and eighth classes differed in favor of the sixth, seventh and eighth classes, respectively. In the sixth grade, the difference between the scores received in the seventh and eighth classes advantage of the scores obtained in the seventh and eighth classes, respectively. Moreover, the difference between the scores obtained in the seventh class and the scores taken in the eighth class were found advantage of the scores obtained in the eighth grade. In the sub-dimension of originality, there was a difference between the scores obtained in the fifth grade and the scores obtained in the seventh and eighth classes, respectively, in favor of the scores obtained in the seventh and eighth grades. It was found that there was a differentiation between the scores obtained in the seventh grade, and the scores obtained in the eighth grade in the seventh and eighth classes, respectively. It is seen that there is a statistically significant difference between the scores obtained in the fifth, sixth and eighth grades in the abstraction of headings advantage of the scores obtained in the seventh grade. In the enrich-ment sub-dimension, it was found that the scores obtained in the fifth and sixth grades differed significantly from the scores obtained in the eighth grade in favor of the scores obtained in the fifth and sixth grades. In the sub-dimension of resistance to early closure, it was observed that there was a difference between the scores obtained in the fifth, sixth and eighth grades and the scores obtained in the seventh grade advantage of the scores obtained in the seventh grade. In the total creativity scores, there was a difference between the scores obtained in the fifth grade and the scores obtained in the sixth class advantage of the ratings obtained in the sixth grade. It was determined that the scores obtained in the fifth sixth and eighth grades differed significantly advantage of the scores obtained in the seventh class (p <.05). It was determined that the total creativity rating of the children participator in the survey in the sixth class and the early closure resistance subscale scores obtained in the eighth grade differed according to gender (p <.05).

Santrauka

Šiame tyrime, kuriame buvo suplanuota stebėti vidurinės mokyklos šeštos, septintos ir aštuntos klasių, pradedant nuo penktosios, moksleivių kūrybiškumo pažangą, buvo taikomas vienas iš aprašomųjų metodų – santykinio skenavimo modelis. Šis tyrimas taip pat yra ir išilginis. Tyrimas apima vaikus, 2015–2016 mokslo metais lankiusius Jozgato (Turkija) pirmas vidurinių mokyklų klases. Tyrimo dalyvių imtis – 154 vaikai (78 mergaitės, 76 berniukai), trijose vidurinėse mokyklose lankantys pasirinktus du penktų klasių skyrius. Šeštoje klasėje tiriamųjų skaičius sumažėjo iki 147 (72 moteriškosios lyties, 75 vyriškosios lyties tiriamieji), septintoje – iki  137 (68 moteriškosios lyties, 69 vyriškosios lyties tiriamieji), o aštuntoje klasėje – iki 132 (65 moteriškosios lyties, 67 vyriškosios lyties tiriamieji). Analizė buvo atlikta, remiantis 132 vaikų, besimokančių aštuntoje klasėje, duomenimis. Bendroji informacijos forma ir Torrance’o kūrybinio mąstymo testai (skaitinė forma A ir forma B) buvo naudojami kaip duomenų rinkimo priemonės. Analizuojant duomenis, pakartotiniams matavimams atlikti buvo taikoma aprašomoji statistika, dažnis, dispersijos analizė, o nesusijusiems matavimams atlikti – t testas. Taigi tyrimo metu buvo pastebėta, kad penktoje, šeštoje, septintoje ir aštuntoje klasėse besimokiusių vaikų kūrybinio mąstymo vertinimas balais buvo skirtingas visiems paaspekčiams vertinti skiriamų balų atžvilgiu ir visuminiam kūrybiškumui vertinti skiriamų balų požiūriu. Sklandumo paaspekčio atveju balų skaičius, kurį surinko penktų bei šeštų, septintų ir aštuntų klasių moksleiviai, atitinkamai skyrėsi nuo šeštų, septintų ir aštuntų klasių moksleivių gautų balų skaičiaus pastarųjų naudai. Šeštose klasėse skirtumas tarp septintoje ir aštuntoje klasėje besimokančių moksleivių gautų balų skaičiaus atitinkamai buvo pranašesnis už septintoje ir aštuntoje klasėje besimokančių moksleivių surinktų balų skaičių. Be to, skirtumas tarp septintų klasių moksleivių gautų balų skaičiaus ir aštuntų klasių mokseivių surinktų balų skaičiaus buvo pastebėtas aštuntose klasėse gautų balų skaičiaus pranašumas. Originalumo paaspekčio atžvilgiu vyravo skirtumas tarp balų skaičiaus, kurį surinko penktų klasių moksleiviai, ir balų skaičiaus, kurį surinko septintų ir aštuntų klasių moksleiviai atitinkamai septintų ir aštuntų klasių moksleivių naudai. Nustatyta, kad vyravo skirtumas tarp septintų klasių moksleivių gauto balų skaičiaus ir balų skaičiaus, surinkto aštuntose klasėse besimokančių moskleivių atitinkamai septintų ir aštuntų klasių moskleivių atžvilgiu. Matyti, kad vyrauja statistiškai reikšmingas skirtumas tarp balų skaičiaus, kurį gavo penktų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviai, abstrahuodami antraštes – pagal surinktų balų skaičių jie yra pranašesni už septintų klasių moksleivius. Praturtinimo paaspekčio atžvilgiu nustatyta, kad balų skaičius, kurį gavo penktų ir šeštų klasių moksleiviai, reikšmingai skyrėsi nuo balų skaičiaus, kurį surinko aštuntų klasių moksleiviai penktų ir šeštų klasių moksleivių naudai gautų balų skaičiaus atžvilgiu. Pasipriešinimo ankstyvojo uždarumo paaspekčio požiūriu buvo pastebėta, kad vyrauja skirtumas tarp balų skaičiaus, kurį surinko penktų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviai, bei balų skaičiaus, kurį gavo septintų klasių moksleiviai – šiuo atveju pagal turimą balų skaičių laimi septintų klasių moksleiviai. Bendrųjų kūrybiškumo vertinimo balų skaičiaus atžvilgiu vyrauja skirtumas tarp balų skaičiaus, kurį surinko penktų klasių moksleiviai, ir balų skaičiaus, kurį gavo šeštų klasių moksleiviai – vertinimo pranašumas pastebimas šeštų klasių moksleivių atžvilgiu. Nustatyta, kad balų skaičius, kurį surinko penktų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviai, reikšmingai skyrėsi ir lėmė pranašumą septintų klasių moksleivių surinktų balų skaičiaus atžvilgiu (p <.05). Nustatyta, kad apklausoje dalyvavusių vaikų, besimokiusių šeštoje klasėje, bendrasis kūrybiškumo vertinimas skyrėsi pagal lytį nuo aštuntose klasėse besimokiusių vaikų gautų balų skaičiaus pasipriešinimo ankstyvojo uždarumo paaspekčiu (p <.05).

Reikšminiai žodžiai: vaikas, kūrybiškas vaikas, kūrybiškumas, ilgalaikis tyrimas, vidurinė mokykla.

Keyword : child, creative child, creativity, longitudinal research, secondary school