The changing of Lithuanian identity in global modernity

Abstract

The present day discourse of globalization is a new socio‐culturally determined form of self‐identification which is chosen by the subjects taking part in globalisation, being ready for cultural openness vs. rarefaction of boundaries of national identity. This discourse is an interesting one but still it is little investigated and a contradictory process in actual transformations that take place on worldwide arena. However, there is no doubt that the phenomenon of modern self‐identification or identity unites historically multilayer cultural phenomena which reveal sui generis of their peculiar nature. Identity that is undergoing changes in global modernity becomes an inter‐subjective cultural unity, expression of which is represented by language, belief, moral consciousness, accumulation of fundamental values, customs and a unique worldview. That is why contemporary identity of Lithuanians is a historically vital and creative proceeding, while ancient national tradition is reflecting strata of cultural meanings of the past towards the present time and altogether inspiring, developing spiritual experience of society towards new per spectives. Therefore, systems of certain mental categories, sensible self‐expression can last throughout entire centuries, many generations are being integrated into them, and all these become peculiar socio‐cultural frameworks which are indefeasible because they predetermine who you are.

Lietuviškojo tapatumo kaita globaliojoje modernybėje

Santrauka. Analizuojamos teorinės prieigos, suvokiant ir įvertinant šiuolaikinio lietuvių tapatumo bruožus, taip pat apibūdinant jų kaitos ypatybes. Taikomi metodai yra lyginamieji ir analitiniai, nes būtina išanalizuoti būdingiausius lietuvių tapatumo bruožus ir jų kaitos ypatybes, identifi kuoti ir suvokti pagrindines šiuolaikines tapatumo raiškos tendencijas atliekant europinių diskursų tyrimus. Sisteminė globalių multikultūrių pokyčių paradigma dar nesukurta ir silpniausia metodologinių modernybės prieigų tyrimo grandis – tai daugialypio ir daugiasluoksnio identiteto pažinimas. Ir ne tik identiteto kultūrinių, socialinių, politinių ir etninių dimensijų tyrimas, bet ir jo ontologinių bei metafi zinių pagrindų, galinčių lemti savitą kultūrinį atskirų tautų elgesį ištisais šimtmečiais. Straipsnyje apibūdinamos krikščioniškoji, gnostinė ir chtoninė arba baltiškoji metakultūros yra vertinamos kaip pagrindinės veikliosios globaliosios modernybės jėgos, veikiančios tarsi sakralios versmės, iš kurių kyla visos alternatyvios paradigmos bei sociokultūriniai ir instituciniai pokyčiai, lemiantys ir visų būsimų globalizmo raiškos paradigmų ateitį. Šiandien šį sudėtingą procesą galime įvardyti kaip heterodoksiją, t. y. visai naujų skirtingų religinių dogmų, idėjų ir pažiūrų raišką globaliajame diskurse. Intensyviai plėtojant šiuolaikines globaliosios modernybės vertybes, gnostinės ir chtoninės metakultūros vėl įgyja lygias galimybes (kartu su krikščionišką ja), o jų tarpusavio sąveika ar galimas konfl iktavimas, lygiai kaip ir tarpusavio prisitaikymas, vėl tampa pagrindiniu kultūriniu vakarietiškosios civilizacijos varikliu.

Reikšminiai žodžiai: globalioji modernybė, tapatumas, metakultūra, sakralumas, baltiškoji metafizika.

First Published Online: 14 Oct 2010

Keyword : Baltic metaphysics, global modernity, identity, meta-culture, sacrality